plozas

×plõzas (brus. плaз) sm. (2) 1. plokščioji dalis, plokštuma: Avižas pjaudami, dalges užmetinėjom visu plozu Lš. Durys tep ir krito visu plozu ant žemės Vrb. Dėk lentą plozù Mrj. Rąstelį verskit plozù ir obliuokit Vlk. Tas vienu kirčiu ištrenkė iš jo rankų kardą, o paskui nekirsdamas, tiktai plozu smogė jį per sprandą V.Piet. | Aš kad imu, tai imu visu plozu (labai platų pradalgį) Lzd. 2. Grl kirtis plaštaka: Sukirsk vaikuo porą plõzų Ll. Nutilk blerbęs, bo tuoj susigriebsi plozą Kair. Ot tau ginčytis su motina – gavai porį plõzų Škn. Atsitrauk nuo čia, bo gausi plõzą per uodegą! Pg. Kad degsiu plõzą, tuoj nurimsi! Vrb. Kad užnerčiu plõzą, nutiltų Krš. 3. I, Eig, Žg įrankis linams kulti: Su plõzais davėm linus Užv. Linus kula su plozù Vgr. Su plõzais duoda par galvas Krš. Iš vakaro susiieškokiam plozus, o ryt kulsiam linus Lk. Kai pradėjo merkti linus, tai ir plõzai nyksta Pvn. 4. plokštė, plyta: Sienos aplinkui iškaltais akmens plozais grįstos buvo Kel1881,163.